Sabina Izokaitienė, advokatė, advokatų kontoros "Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai" partnerė
Civilines bylas nagrinėjant teismo posėdyje kartais „iššoka“ nauji reikalavimai, galbūt dėl to, kad šalis pamiršo juos įtraukti į savo ieškinį ar priešieškinį, gal ir dėl to, kad nebuvo iki galo iškristalizuoti poreikiai.
Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia reika
lavimus) ir dalyką (reikalavimus), t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises.[1] Arba kalbant paprasčiau, - reikalavimų suformulavimas civilinėje byloje yra labai svarbus ir kuo anksčiau tai bus padaryta tinkamai, tuo geriau.
Prieš keletą dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje spręsta labai įdomi neįprasta situacija. Atsakovė pateikė priešieškinį santuokos nutraukimo byloje, tačiau vėliau teismo posėdžio metu savo priešieškinyje iškeltus reikalavimus ŽODŽIU papildė. LAT pasisakė, kad priešieškinio reikalavimo formuluotė ir patikslinimas teismo posėdžio metu nėra tinkama, nes nėra aišku, kokie patikslinimai, kokio teismo posėdžio metu yra nurodomi. Neaiškių reikalavimų pateikimas sudaro kliūtis kitai šaliai tinkamai atsikirsti į šiuos reikalavimus, taip pat teismui tinkamai juos išnagrinėti ir išspręsti.[2]
Teismas atsakovės žodžiu išdėstytų reikalavimų neišsprendė, nes galbūt tiesiog pamiršo (kas tikrai nesudėtinga, ypač žinant didžiules teismų apkrovas), o gal dar dėl kokių nors priežasčių. Šiuo atveju LAT pateikė labai įdomų išaiškiną ir pasisakė, kad tokiu atveju teismas turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, tačiau kadangi to nepadarė, o dalis reikalavimų (išdėstytų žodžiu) liko neišspręsti, todėl dalyje dėl neišspręstų reikalavimų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Procesiniai dokumentai turi būti labai gerai apgalvoti iš visų kampų. Vėlesnis procesinių dokumentų tikslinimo baigtis gali būti tokia, kaip šioje byloje, tačiau dažniausiai pasireiškia papildomomis laiko sąnaudomis ir išlaidomis.
[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013. https://eteismai.lt/byla/165312400925502/3K-3-241/2013.
[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-916/2022. https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=ab5792f4-7ef7-4f41-8314-8a6fea06375e.
Comments