UA-53542336-1
top of page
Search
  • Writer's pictureIzokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai

Šiltnamio, pirties ir terasos statyba. Kokie teisės aktų reikalavimai taikomi?

Updated: Jul 19, 2023

Sabina Izokaitienė, advokatė, advokatų kontoros "Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai" partnerė


Pasirinkimas įsirengti šiltnamį ar pirtį namo kieme, sodyboje ar sodo sklype dažnas, terasą - dar dažnesnis. Šiltnamyje jau ne tik auginamos daržovės, tačiau kuriama ir pasisėdėjimo, poilsio vieta, pirtis neretai statoma kaip atskiras nuo pagrindinio pastato statinys arba atvežama jau pagaminta, terasos montavimas - kiekvieno fantazijos ir galimybių vaisius. Prieš įsirengiant bet kurį iš šių daiktų vertėtų žinoti, kokie teisės aktų reikalavimai yra taikomi, kad statinys ne tik teiktų džiaugsmą, tačiau ir būtų teisėtas.


Statybos teisės reikalavimai šiltnamio įrengimui


Šiltnamis, kuris nusiperkamas, surenkamas ir statomas žemės sklype neįrengiant pamatų laikytinas kilnojamuoju daiktu. Toks daiktas netraktuojamas statiniu Statybos įstatymo prasme, todėl atitinkamai jam nebus taikomi statybą reglamentuojantys teisės aktai bei jų reikalavimai. Tokiam daiktui nebus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, dėl atstumo iki sklypo ribos nereikalaujama gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymas įpareigoja savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl net ir statant tokio tipo šiltnamį į kaimynų interesus reiktų atsižvelgti ir nestatyti pernelyg arti sklypo ribos.


Tarp norinčių ilgamečio patvaraus daikto dažnas pasirinkimas šiltnamį įrengti su pamatu. Toks šiltnamis, priešingai nei aukščiau aptartasis, jau laikytinas nekilnojamuoju daiktu, o taip pat ir statiniu Statybos įstatymo prasme. Paprastai praktikoje asmeniniam naudojimui įrengiami šiltnamiai neviršija 5 metrų aukščio ir 80 kv. m ploto, todėl vadovaujantis STR 01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, kas reiškia, jog statybą leidžiančio dokumento tokiam statiniui gauti nereikės (išskyrus atvejus, kai toks statinys planuojamas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies).

Tačiau norint statyti šiltnamį su pamatu bus taikomi STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ reikalavimai dėl atstumo nuo sklypo ribos – tais atvejais, kai bus norima statyti arčiau kaip 1 m atstumu iki sklypo ribos, bus reikalingas besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas; o taip pat besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas bus būtinas norint statyti atstumu nuo 1 m iki 3 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), - kai bet kurios šiltnamio konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.


Statybos teisės reikalavimai pirties įrengimui


Pirtis, tais atvejais, kai yra atvežama jau pagaminta ir pastatoma žemės sklype neįrengiant pamatų, laikytina kilnojamuoju daiktu. Atitinkamai tokia pirtis netraktuojama statiniu Statybos įstatymo prasme, todėl atitinkamai jai netaikomi statybą reglamentuojantys teisės aktai bei jų reikalavimai. Nebus reikalaujama gauti statybą leidžiantį dokumentą, dėl atstumo iki sklypo ribos nereikalaujama gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų. Tačiau vėlgi, kaip ir šiltnamių atveju, galioja Lietuvos Respublikos žemės įstatyme įtvirtinta pareiga nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl net ir statant pirtį, kuri laikytina kilnojamuoju daiktu, advokatė Sabina Izokaitienė rekomenduotų į kaimynų interesus reikėtų atsižvelgti ir nestatyti daikto itin arti sklypo ribos.


Visgi, matyt, dažniau pasirenkama pirtį statyti su pamatais, joje papildomai įrengiant sanitarinius mazgus, virtuvę, persirengimo kambarį, galbūt net miegamuosius. Kitaip sakant, statomas sąlyginai nedidelis nekilnojamasis daiktas, kuriam jau taikomi tiek Statybos įstatymo, tiek ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Pirtis pagal STR 01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priskirtina prie pagalbinio ūkio paskirties pastatų, tais atvejais kai pirties aukštis neviršija 5 m, o plotas 50 kv. m, ji laikytina nesudėtinguoju I grupės statiniu, jei pirtis iki 8,5 m aukščio ir 80 kv. m - II grupės nesudėtinguoju statiniu. Statybą leidžiančio dokumento tokių parametrų pirčiai gauti nereikės (išskyrus atvejus, kai toks I grupės nesudėtingasis statinys planuojamas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies; II grupės nesudėtingasis statinys planuojamas - mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies).

Tačiau netgi jeigu pirtis bus statoma teritorijoje, kurioje nereikės gauti statybą leidžiančio dokumento jos statybai, vertėtų nepamiršti, kad turi būti paisoma besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų ir norint pirtį įsirengti arčiau kaip 1 m atstumu iki sklypo ribos, bus reikalingas besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas; o taip pat besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas bus būtinas norint statyti atstumu nuo 1 m iki 3 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), - kai bet kurios pirties konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.


Statybos teisės reikalavimai terasos įrengimui


Turbūt dažniausiai pasirenkamas terasos įrengimo būdas - terasa be stogo ir sienų arba su stogu, prilaikomu stulpais (su galinėmis sienomis arba be jų). Žvelgiant iš statybų teisės pusės tai tuo pačiu ir paprasčiausias pasirinkimas. Tokios terasos iki 100 kv.m ploto pagal STR 01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priskirtinos prie nesudėtingųjų I grupės inžinerinių statinių. Taigi įrengimui nereikalaujama gauti statybą leidžiančio dokumento (išskyrus atvejus, kai toks statinys planuojamas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies).

Tačiau įsirengiant tokio tipo terasas vertėtų nepamiršti, kad terasa be stogo ir sienų turėtų būti atitraukta bent 1 metrą nuo kaimyninio sklypo ribos (jeigu norima statyti arčiau nei 1 metro atstumu iki sklypo ribos - bus reikalingas rašytinis kaimyninio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas). Planuojant įsirengti terasą su stogu, kitaip vadinamą stoginę, besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas bus būtinas norint statyti atstumu nuo 1 m iki 3 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), - kai bet kurios statinio konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.


Advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkai pataria prieš statant šiltnamį, pirtį, terasą ar net kokį kitą statinį pasidomėti, kokie statybų teisės reikalavimai taikomi tokiam daiktui įrengti, o esant neaiškumams – ir pasitarti su teisininkais. Neturint visų reikiamų iš anksto parengtų dokumentų gali tekti susidurti su itin nemaloniomis pasekmėmis, kai statinį gali tekti nugriauti ar pertvarkyti ir tokiu būdu patirti nemenkų nuostolių.




bottom of page