top of page
Search
  • Writer's pictureIzokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai

Aktualūs teisės aktų pasikeitimai nuo 2024 m. sausio 1 d.

Sabina Izokaitienė, advokatė, advokatų kontoros "Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai" partnerė


Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo daug nerimo ir diskusijų sukėlę Statybos įstatymo ir Kelių eismo taisyklių pakeitimai, gyventojams bei verslui aktualios Maisto įstatymo korekcijos, ES Atliekų pagrindų direktyva. Nuo metų pradžios keičiasi ir tvarka norintiems gauti ar prasitęsti leidimą ginklui.

 

Statybos įstatymo pakeitimai

 

2022 m. pabaigoje priimtas įstatymas, kuriuo nuo šių metų pradžios įsigaliojo Statybos įstatymo nuostatos, numatančios, kad naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) galima naudoti ir (ar) sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams tik įstatymo nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą. Analogiški reikalavimai keliami ir rekonstruojamų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių naujoms dalims.

 

Vis dėlto pačioje 2023 m. pabaigoje priimtas dar vienas įstatymas, kuris numato, jog minėtos Statybos įstatymo nuostatos taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 m. sausio 2 d. Asmenys, siekiantys pasinaudoti išimtimi, turės įrodyti, kad prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra priimtas iki 2024 m. sausio 2 d. Vadinasi, tiems nekilnojamojo turto objektams, kuriems statybą leidžiantys dokumentai jau išduoti arba prašymai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo priimti, Statybos įstatymo pakeitimai, susiję su 100 proc. statinio baigtumu ir toliau nebus taikomi.

 

Pastebėtina, kad minėti Statybos įstatymo pakeitimai aktualūs tik kalbant apie gyvenamosios paskirties patalpas, tačiau toks reikalavimas ir toliau negalios itin populiariems NT objektams, kurie nors ir yra panašūs į butus, tačiau yra registruoti kaip kūrybinės dirbtuvės, poilsio, viešbučių ar kitos negyvenamosios paskirties patalpos.

 

Kelių eismo taisyklių pakeitimai

 

Kelių eismo taisyklės be kitų smulkių pakeitimų, papildytos elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomais reikalavimais ir draudimais. Šie reikalavimai ir draudimai taikomi elektriniams paspirtukams, elektrinėms riedlentėms, vienračiams, riedžiams ir kitoms iki 1 kW galios elektra varomoms transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis yra ne didesnis kaip 25 km/h.

 

Nuo šiol minėtas elektrines transporto priemones gali vairuoti ne jaunesni nei 16 metų asmenys, o nuo 14 metų – tik išklausę atitinkamą mokymo kursą. Važiuoti galima tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, kelkraščiu. O kai šių nėra – šaligatviu arba važiuojamąja dalimi. Didžiausias leistinas paspirtuko ar kitos elektrinės mikrojudumo priemonės greitis – 20 km/h, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračiu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – 7 km/h. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas nuo šiol privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas, tuo tarpu važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

 

Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo dėvėti šalmą važiuodami keliu, vyresniems nei 18 metų vairuotojams šalmas privalomas važiuojant važiuojamąją dalimi.

 

Maisto įstatymo pakeitimai

 

Nuo 2024 m. sausio 1 d. jau gali būti parduodami maisto produktai, kurių minimalus maisto produkto tinkamumo vartoti terminas („Geriausias iki...“) yra pasibaigęs. Vartotojui turi būti labai aiškiai prekės pakuotės pateikta informacija, jog produkto minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, taip pat tokie maisto produktai turi būti išdėstyti tam skirtoje ir aiškiai pažymėtoje prekybos vietoje.

 

Vis dėlto ne visus maisto produktus su pasibaigusiu minimaliu tinkamumo vartoti terminu prekybininkai galės pateikti vartotojams – draudžiama parduoti maisto papildus bei kūdikių maistą, medicininės paskirties maisto produktus bei viso paros raciono pakaitalus svoriui kontroliuoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog minėtus produktus draudžiama parduoti subjektams, kurie vykdo veiklą viešojo maitinimo ir gamybos srityje.

 

ES Atliekų pagrindų direktyva

 

Tam tikros naujovės atsiranda ir iš Europos Sąjungos reguliavimo - nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvos, kaip ir kitų valstybių narių, gyventojai ir verslai privalo atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. ES Atliekų pagrindų direktyva būtent nuo 2024 m. įpareigoja valstybes nares atskirai surinkti arba sukompostuoti namų ūkiuose biologines atliekas, t. y. sodų ir parkų atliekas, maisto atliekas iš namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų maisto ir virtuvės atliekas bei panašias atliekas iš maisto perdirbimo įmonių.

 

Advokatė Sabina Izokaitienė pastebi, kad savivaldybės nustato, kokia tvarka bus renkamos šios biologinės atliekos - kai kuriose savivaldybėse jau yra specialūs tam skirti konteineriai, o pavyzdžiui, Vilniuje šios atliekos bus renkamos į specialius oranžinius maišus bei metamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Gyventojams ir verslo subjektams vertėtų pasidomėti, kokiu būdu būtent jų savivaldybėje surenkamos maisto ir virtuvės atliekos, kadangi direktyvos įgyvendinimo tvarka gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės.

 

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai

 

Nuo sausio pirmosios įsigalioja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, numatantys, jog norintieji gauti leidimą A ir B kategorijos ginklui, o taip pat ir norintieji pratęsti leidimo galiojimą turės išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą. Prašymai, kurie pateikti iki sausio 1 d., bus baigti nagrinėti pagal senąją tvarką, kitaip tariant, iš asmenų, kurie tokius prašymus pateikė iki metų pradžios, nereikalaujama būti išklausius pilietinio pasipriešinimo kursą.



bottom of page