Sabina Izokaitienė, advokatė, advokatų kontoros "Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai" partnerė
Ne vienam vystant verslą yra tekę susidurti su situacija, kai skolininkas neatsiskaito už suteiktas paslaugas, atliktus darbus ar perduotas prekes, veiklos nevykdo, tačiau netrukus sužinoma, kad analogišką veiklą (dažnai ir su tuo pačiu prekės ženklu, tais pačiais darbuotojais ar net tame pačiame ofise) vykdo jau kita įmonė. Neretai parenkamas ir labai panašus įmonės pavadinimas. Tai kitaip vadinamas „Fenikso sindromas“ arba Fenikso reiškinys. Fenikso reiškinys buvo ypač dažnas prieš maždaug dešimtmetį, tačiau pastaraisiais metais vėl jaučiamas vadinamųjų įmonių – Feniksų suaktyvėjimas. Tikėtina, jog tą paskatino COVID-19 pandemija ir dėl jos kilęs tam tikrų verslų paralyžius bei verslininkų siekis išsaugoti tam tikrą dalį įmonės turto atsikratant skolų.
Lietuvos teismų praktikoje „Fenikso sindromas“ arba kitaip Fenikso reiškinys apibrėžiamas kaip paplitęs sukčiavimo modelis, kai įsiskolinusi bendrovė prieš nutraukdama veiklą sudaro turto pardavimo sandorius, veikla ir turtas būna perkeliami į kitas įmones.[1]
Vadinamasis „Fenikso sindromas“ yra vienas iš pagrindų pripažinti juridinio asmens bankrotą tyčiniu su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (JANĮ) numatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, kad veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Juridinio asmens bankrotą pripažinti tyčiniu teismas gali tiek savo iniciatyva, tiek ir nemokumo administratoriaus ar kreditoriaus iniciatyva. Tad kreditorius atpažinęs įmonės – Fenikso reiškinį, pirmiausiai turi galimybę atkreipti į tai bankroto procesą administruoti paskirto nemokumo administratoriaus dėmesį, o taip pat ir pats ar kartu su kitais kreditoriais kreiptis į bankroto bylą iškėlusį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad bankrotą pripažinus tyčiniu atitinkamai nustatomi ir asmenys, sukėlę tyčinį bankrotą – dažniausiai tai įmonės vadovai, akcininkai. Teismo nutartis, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, siunčiama ir prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Turbūt daugeliui teko girdėti plačiai nuskambėjusią baudžiamąją bylą, kai už sukčiavimą buvo nuteistas vieno maitinimo įstaigų tinklo vadovas ir akcininkas už tai, kad būtent pasinaudojant Feniksinėmis įmonėmis palaipsniui perkėlė visą įmonės turtą senajai paliekant tik neįvykdytus skolinius įsipareigojimus. Visgi atvejai, kai dėl Fenikso reiškinio yra pritaikoma baudžiamoji atsakomybė reti, daug dažniau pasinaudojama galimybe teises ginti civilinio proceso tvarka.
Teismui pripažinus juridinio asmens bankrotą tyčiniu dėl to, kad veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jo veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, o taip pat ir dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (vadinamieji actio Pauliana ieškiniai), pripažinimo negaliojančiais. Teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą.
Advokatų kontoros “Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai” teisininkai teigia, kad įmones – Feniksus neretai galima atpažinti atlikus tyrimą visai paprastomis ir visiems prieinamomis priemonėmis – kad ir internete atlikus paiešką pagal turimus vadovų, akcininkų duomenis, įmonės adresą, naudojamus telefono numerius, prekės ženklus ir kitus duomenis. Jau turint įtarimų, jog bankrutuojančios įmonės turtas yra perkeltas įmonei – Feniksui, gali būti pasinaudojama teise prašyti teismo leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą, prašyti pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Pripažinus juridinio asmens bankrotą tyčiniu atsiveria ženkliai platesnės galimybės tiek sėkmingai pripažinti tam tikrus sandorius negaliojančiais, tiek ir taikyti civilinę, baudžiamąją atsakomybę už tai atsakingiems fiziniams asmenims.
[1] Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-208-798/2018.