UA-53542336-1
top of page
Search
  • Advokatė Sabina Izokaitienė

Kaimyninių sklypų savininkų sutikimai atliekant rekonstrukciją, ar reikalingi?

2023 m. sausio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo labai įdomią bylą ir pateikė iš tiesų netikėtą, tačiau kartu ir labai aktualų išaiškinimą. LAT atsakė į klausimą, ar yra reikalingas kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimais tuo atveju, kai rekonstruojamas butas.


Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Nagrinėjamoje byloje statybos leidimas buvo išduotas daugiabučio gyvenamojo namo buto rekonstrukcijai. Kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, nurodytas namas pastatytas 1975 metais ir RC įregistruotas kaip daugiabutis, stovintis ant jam skirto, visam namui bendro žemės sklypo.1994 metais buvo suformuoti atskiri sklypai, priskirti kiekvienam butui, tačiau pastato paskirtis liko gyvenamoji – daugiabutis gyvenamasis namas, kurio butai išsidėstę perimetru, t. y. sublokuojant butus ant sklypo ribų palei gatvę, taip, kad butai yra išsidėstę viena eile, o juos jungiančios sienos yra ant suformuotų atskirų sklypų ribų, t. y. kiekvienam butui skirtų atskirų sklypų šoninės ribos sutampa su butus jungiančiomis bendromis sienomis. VTPSI požiūriu leidimą rekonstrukcijai savivaldybė išdavė neteisėtai, nes projekto sprendiniais pažeidžiamos gretimų sklypų savininkų teisės, - sklypas, kuriame vykdoma rekonstrukcija, ribojasi su sklypu, kurį valdo trys bendraturčiai, taip pat ant kurio ribos statomas stiklo konstrukcijų priestatas su naujai statomais gelžbetoniniais poliniais pamatais, neišlaikant normatyvinio atstumo ir neturint šio sklypo savininkų sutikimo. Trumpiau tariant, šiuo nagrinėtu atveju, butai panašūs į tai, ką praktikoje žmonės vadina "kotedžais" - turintys dvi (kraštiniai vieną) bendras sienas su kitų „kotedžų“ savininkais. Visi „kotedžai“ kartu registruoti kaip daugiabutis namas, tačiau žemės sklypai atskiri kiekvienam „kotedžui“.


LAT nusprendė, kad nors sklypai ir suformuoti kaip savarankiški, jų pagrindinė paskirtis šiuo atveju yra užtikrinti viso daugiabučio gyvenamojo namo, kurio pagrindinės konstrukcijos butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tinkamą naudojimą, todėl daugiabučio gyvenamojo namo atžvilgiu tokie sklypai nelaikytini gretimais (kaimyniniais) žemės sklypais, besiribojančiais su daugiabučio gyvenamojo namo butais, Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 "Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" nuostatų prasme.


Apibendrinant pasakytina, kad pagal šį visiškai naują Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kaimyninių sklypų savininkų sutikimų tais atvejais, kai rekonstrukcija atliekama daugiabučiame name esančiame bute, nereikės, tačiau reikės kaimynų sutikimų pagal Civilinio kodekso 4.85 str. (reikės gauti daugiau nei pusės kaimynų sutikimus atlikti rekonstrukciją). Vis dėlto rekonstrukciją norintis atlikti buto savininkas neturės rūpintis, kad su planuojama rekonstrukcija sutiktų būtent kaimyninių (besiribojančių) sklypų savininkai. Atkreiptinas dėmesys, kad šis išaiškinimas negalioja namams, kurie, nors ir turi bendrą sieną su kitu namu, tačiau bendrai nėra registruoti kaip daugiabutis gyvenamasis namas.


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį galite rasti:

https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=feff99c8-1360-48c1-90f8-62858e16004f



bottom of page