Daugelis žmonių vis dar galvoja, jog žodžiai „teisininkas“ ir „advokatas“ yra sinonimai. Iš dalies tai tiesa. Visi advokatai yra teisininkai, visi advokato padėjėjai yra teisininkai, tačiau ne visi teisininkai ar, dar kitaip vadinami, juristai yra advokatai/advokato padėjėjai. Kas slepiasi už šių sąvokų ir kaip pasirinkti, kam patikėti savo problemos sprendimą?
Kas yra advokatas?
Reikalavimai advokatui yra apibrėžti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme. Tam, kad asmuo būtų įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą (sąrašą galima rasti čia: https://www.advokatura.lt/irasai/advokatu-paieska/), jis privalo atitikti visą eilę reikalavimų. Kurių svarbiausi yra teisinis išsilavinimas, teisinio darbo patirtis, nepriekaištinga reputacija, aukšta profesinė kvalifikacija, tikrinama egzaminu.
Labai svarbu paminėti, jog advokatai privalo nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją, kas praktiškai reiškia, jog kasmet privalo būti išklausytas tam tikras valandų skaičius profesinių mokymų, skaitomi pranešimus teisinėmis temomis, rengiama mokslinė literatūra ir pan.
Advokatai taip pat privalo draustis civilinės atsakomybės draudimu, kas reiškia, jog advokatui netinkamai suteiktus teisines paslaugas ir klientui dėl to patyrus žalos, galėtų ženkliai supaprastėti žalos atlyginimo procedūra.
Advokatas turi teisę atstovauti kliento interesus visų instancijų teismuose ir kitose institucijose. Išlaidos, sumokėtos už advokato suteiktas paslaugas teisminiuose procesuose, gali būti atlyginamos iš kitos proceso šalies. Prieš pradėdamas advokato veiklą, toks teisininkas duoda priesaiką, privalo vadovautis specialiu etikos kodeksu, laikytis konfidencialumo, būti lojalus klientui, vengti interesų konflikto, bei daugybę kitų teisės aktų apibrėžtų teisių ir pareigų.
Kas yra advokato padėjėjas?
Nors galbūt „advokato padėjėjas“ ir skamba lyg toks teisininkas tik padeda advokatui, tačiau iš esmės taip nėra. Advokato padėjėjas, nors ir privalo turėti jo praktikai vadovaujantį advokatą bei tam tikrais aspektais yra priklausomas nuo jo praktikai vadovaujančio advokato, tačiau visgi tai jau taip pat neretai gana aukštos kvalifikacijos specialistas. Advokatų padėjėjų sąrašas taipogi skelbiamas oficialioje Lietuvos advokatūros svetainėje (sąrašą galima rasti čia: https://www.advokatura.lt/irasai/advokatu-paieska/).
Advokato padėjėjo statusas yra vienas žingsnis iki advokato statuso. Advokato padėjėjai taip pat privalo būti įgiję ne žemesnį nei advokatui reikalaujamą išsilavinimą – aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (bakalaurą ir magistrą), būti nepriekaištingos reputacijos, nuolatos kelti profesinę kvalifikaciją, vadovautis advokatų etikos kodeksu, laikytis, konfidencialumo, būti lojalus klientui, vengti interesų konflikto.
Advokato padėjėjas, skirtingai nuo advokato, turi teisę atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir kitose institucijose. Išlaidos, sumokėtos už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas teisminiuose procesuose, gali būti atlyginamos iš kitos proceso šalies.
Kas yra teisininkas, juristas ir teisinių paslaugų įmonė?
Jeigu teisė vadintis advokatu ar advokato padėjėju yra griežtai apibrėžta įstatymu su griežtais reikalavimais ir atsakomybėmis šiems specialistams, tai sąvokos „teisininkas“, „juristas“ ir „teisinių paslaugų įmonė“ yra skrajojančios ore ir niekas iš tiesų nežino, kas po jomis slepiasi.
Lietuvoje nėra aiškiai apibrėžta, koks asmuo gali vadintis „teisininku“, tokių asmenų veikla nėra reguliuojama ir kontroliuojama, atitinkamai jiems nekeliami kvalifikacijos, išsilavinimo, darbo patirties, nepriekaištingos reputacijos ir kiti reikalavimai. Tokie asmenys, kurie teisininko ar juristo veikla verčiasi kaip individualia veikla arba įsteigę juridinį asmenį, neprivalo drausti savo civilinės atsakomybės, jiems nėra privalomas ir joks etikos kodeksas, nėra galimybės taikyti drausminę atsakomybę.
Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad vis dėlto tikriausiai dažniausia problema, su kuria susiduria asmenys, pasikreipę į teisininkus, neturinčius advokato ar advokato padėjėjo statuso, yra tai, kad bylinėjimosi atveju nėra galimybės iš priešingos šalies prisiteisti bylinėjimosi išlaidų. Įsivaizduokime situaciją, kai žalos patyręs asmuo pasikreipė į teisininką dėl ieškinio parengimo, ieškinys buvo parengtas, pasikreipta į teismą, tačiau teisininkas, neturintis advokato/advokato padėjėjo statuso, neturės teisės dalyvauti ir atstovauti teismo posėdžiuose, be to, tokiam teisininkui sumokėtos pinigų sumos nebus byloje priteistos iš priešingos šalies net ir bylą laimėjus.
Rinkoje didžiulė pasiūla, o dėl itin ribojamos advokatų ir advokatų padėjėjų reklamos, teisininkai ar teisinių paslaugų įmonės dažnai yra matomos daug ryškiau. Itin kvalifikuotų ir patyrusių teisininkų bei teisinių paslaugų įmonių, kuriose taip pat dirba aukštos kvalifikacijos specialistai gausu, tačiau kiekvienu atveju, prieš renkantis specialistą, kuriam patikėsite spręsti savo klausimą, reiktų labai gerai išanalizuoti, kokia to specialisto patirtis, išsilavinimas, įsivertinti, ar nesukels problemų aspektas, kad nebus galimybės prisiteisti teisinių paslaugų išlaidas bei kad jums padėjęs specialistas negalės atstovauti teismo posėdžiuose, kitose institucijose, o taip pat ir visus kitus aspektus. Kitaip tariant, renkantis specialistą, kuriam nesuteiktas advokato ar advokato padėjėjo statusas, reiktų labai gerai atlikti „namų darbus“. Kreipusis į advokatą ar advokato padėjėją galioja savotiška garantija, kad asmuo atitinka griežtus jam keliamus reikalavimus dėl išsilavinimo, kvalifikacijos, patirties, teisės atstovauti teismuose ar kitose institucijose bei kitais aspektais.
Advokatų ir advokatų padėjėjų sąrašą, kaip minėta, visuomet pasitikrinti galima oficialioje Lietuvos advokatūros svetainėje: https://www.advokatura.lt/irasai/advokatu-paieska/
Comments